O šįkart tik spragtelėjom ir suvykdėm 4-5val.(realybėj viskas užtruko kiek ilgiau) kelionės projektą į Trakus. Dalyviai: aš (tuchkus) su Kriste ir Pylė su Rūta. Keista, bet primuosius nuo kelio stvėrė gotus, tuoj po jų – mus, vos spėjusius ištiesti rankas, o Pylė liko lengvai pasipiktinęs neišdegusiu studentišku jo planu, tačiau savo mašiną susirado ir jie. O mes tuo tarpu judėjom link senosios sostinės. Išlipus ant trakų kelio mus pasitiko mašinų vaakumas ir srauto negajumas, bet kadangi, mes niekur neskubėjom, tai ir nevėlavom, o kadangi nieko nepasiėmėm, tai nieko ir nepritrūko. Su prorusiško verslininko mašina pasiekėm Trakus. Pakeliuj į pilį susitikom Paulių su Rūta. Pilies fone užkandžiavom, lošėm marokietišką UNO ir gurkšnojom alų.. Vėliau sutemo. Dar pasišlaistėm aplink Kęstučio pilį ir patraukėm valgyti kibių. Pakeliuj užkalbintas Trakų bulvikis ėmė porint visą LDK valdovų medį ir kitas istorijos peripetijas. Vos atsimušėm. Užsisakėm po kibį ir sudaužę maktelėjom gerklėn prieš tai apsilaistydami viduje esančiu riebalų turiniu. Na o tada į trasą. Kauno pusėje buvo tas pats vaakumas, tad jame pavyko susitranzuoti tik važinėjantį žiebtuvėlį, parūkius į galvą atėjo mintis namo skverbtis per Vilnių. Šis planas nesunkiai išdegė ir su smulkiu gariūnų versliniku pasiekėm sostinės prieigas. Iš ten mes su Kriste pajudėjom namo su fūra, kurią pilotavo „Vanios“ brolis turintis krūvą istorijų, kad kelias neprailgtų. Neprailgo. Juolab, kad savo kertelę atvėrė ir Kristė apie Sibiro meškas ant grandinių ir kt. Šitaip šis mažas projektėlis pavadinimu „Spragtukas“ ir baigės. Buvo pakankamai IDOMU. Tik spragt ir viskas.
(tuchkus)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą